Rugsėjo 17 d., 18 val. duris atveria pradedančiųjų menininkų kūrybą pristatanti paroda „JCDecaux premija 2021: Tarpai“. Šiemet paroda iš Šiuolaikinio meno centro pastato persikelia į Kompozitorių namus. Parodos lankymas yra nemokamas.

„JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ 2016 m. įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti pradedančiųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. „JCDecaux“ įsteigta vienkartinė 4000 eurų dydžio premija tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

Čia žiojėjančioje tyloje išsisklaido paskutiniai šnabždesiai, kuriuos prisimenu apsisukusi aplink savo ašį; ši tylanti pauzė nukreipia mane ir sviedžia į naują terpę, o tada prasideda repeticija.

Žvėryno mikrorajone įkurdintoje perklausų edvėje nenuilstamai virpa oras, kuriuo kvėpuojame, kuriuo sklinda tyla ir muzikos instrumentų skleidžiami garsai. Vytauto Edmundo Čekanausko projektuoti Kompozitorių namai – vienas pirmųjų pokarinio modernizmo architektūros šedevrų, kurio durys atvertos 1966 m., o interjeras nepakitęs ir tausojamas iki šių dienų. Šis pastatas svarbus ne tik savo architektūriniais sprendimais, bet ir tuo, kad žymi įgyvendintą kolektyvinę utopiją – užmojį sudėtingomis politinėmis sąlygomis kompozitoriams pastatyti namų ir studijų miestelį su perklausų sale.

Geologinius sluoksnius menantis sienų tinkas ir nebyliai žvangantys, erdvėje šviesą sklaidantys „Saturno“ būgnai įkvepia atskleisti tarpuose tūnančius galimus pašnekesius. Tyla ir tuštuma čia tampa būtinybe, leidžiančia suvienyti mus supančią visumą. Tarpas virsta pereinamąja grandimi, kompoziciją į bendrą vienį sukabinančia pauze – erdve, kurioje susijungia skirtingi poliai, leidžiama atsikvėpti ir pereiti į kitą temą, kitą registrą.

Į tarpus prasmenganti informacija pasislepia ir sukuria jėgą, tiek užfiksuojančią tai, ką jau matėme, girdėjome ar užuodėme, bet neaptarėme, tiek nuvedančią mus naujų jausmų vingiu.

Pristatomi kūrėjai naviguoja tarp skirtingų teminių krypčių: kūriniuose nagrinėjami moderniosios paveldosaugos iššūkiai ir pasaulinės pandemijos padiktuotas taktiliškumo bei intymumo persikėlimas į medijuotas formas – garso žinutes, telefoninius pokalbius ir virtualius susitikimus; kolektyvinės queer bendruomenės patirtys sujungiamos su individualia menininko raiška ir virsta patyriminiu video kūriniu; geologiniai reiškiniai susišaukia su materialiąja pastato tikrove ir patirtais iššūkiais – smegduobės siūlo naujas metaforas ir kitokį požiūrį į atsiveriančius potencialumo tarpus; senovės Graikijos mitai jautriai pasitelkiami analizuojant tarptautinius politinius susitarimus ir simbolinius gestus, vedamus progreso, mokslo, pasaulio galių tarpusavio varžybų ir, galop, ekspansijos – ne tik Žemės planetoje, bet ir kituose dangaus kūnuose.

‍