Viktorijos Damerell

Viktorijos Damerell instaliacijoje „Seansas“ antagonistiškai žvelgiama į klasikinę žmogaus kūno reprezentaciją. Klasikiniu kūno atvaizdoetalonu yra laikomas fiziškai išlavintas, besiilsintis kūnas, kuriogyvybingumas vaizduojamas tvarioje materijoje – akmenyje ar metale. Damerellkūrinyje kaip tik trūksta šio kūno, bet yra treniruoklis-dviratis ir tamsiame,tuščiame televizoriaus ekrane niekada neatsirandantis šio kūno atvaizdas.Kūrinys komentuoja šiuolaikinio kūno tobulinimo kultą ir jo atvaizdų įtakąžmonių savęs suvokimui. Kūnas nebebyloja apie asmeninius žygdarbius, bet yrasuvienodintas, kone neurotiškai lavinamas dirbtinėmis sąlygomis dėl laikinoidealo.

‍